Everton

Pavadinimas	Everton Football Club
Pravardės	The Toffees, The Blues, The People's Club
Įkurtas	1878 m.
Stadionas	„Goodison Park“ stadionas, Liverpulis
Vietų skaičius	40 569
Vadovas	Farhad Moshiri Bill Kenwright
Vyr. treneris	Marco Silva
Lyga	Premier League
2018-2019	8 vieta
Apranga namie Apranga svečiuose

Everton – Anglijos futbolo klubas iš Liverpulio. Vienas iš penkių sėkmingiausių Anglijos klubų, laimėjęs devynis kartus lygos čempionatą, penkias FA Taures ir vieną UEFA Taurių laimėtojų taurę.

Evertonas nuo pat įkūrimo žaidė „Anfield“ stadione, bet po nesutarimų su stadiono savininku persikėlė į „Goodison Park“ stadioną. Senąjį stadioną užėmė kita miesto komanda Liverpool FC, kuri susiformavo keturiolika metų vėliau (1892 m.).

Istorija |

1878 m. įkurtas klubas pradžioje buvo pavadintas „St. Domingo“ – pagal Šv. Dominyko medotistų parapijos pavadinimą – tačiau jau po metų buvo priimtas sprendimas keisti pavadinimą, nes klubo veikloje norėjo dalyvauti ir žmonės, nepriklausantys minėtai parapijai.^[1] 1879 m. klubas pagal vieną iš Liverpulio rajonų buvo pavadintas „Evertonu“, o pirmosiose rungtynėse įveikta „St. Peters“ komanda rezultatu 5–0.

„Evertonas“ tapo vienu iš Futbolo lygos steigėjų bei startavo debiutiniame 1888–89 m. sezone. Jau po 2 metų, 1890–91 m., klubas pirmą kartą laimėjo šalies pirmenybes, o 1906 m. – ir FA taurę. 1914–15 m. jie vėl laimėjo čempionų titulą, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas nutraukė sporto pirmenybių organizavimą. Iki 1919 m. čempionatai nebuvo rengiami, tik regioninės varžybos, kurių vienais iš nugalėtojų kartą tapo ir „Evertonas“ .

Atnaujinus šalies pirmenybių organizavimą, klubas keletą sezonų nepretendavo į aukštas vietas, tačiau 1927 m. tapo itin sėkmingi. Pagrindine to priežastimi tapo 1925 m. iš „Tranmere Rovers“ įsigytas puolėjas Dixie Dean, vėliau tapęs tikra „Evertono“ legenda. 1927–28 m. sezone per 39 rungtynes jis pelnė 60 įvarčių, pasiekdamas iki šiol nepagerintą pirmenybių rekordą, o klubas trečią kartą laimėjo šalies pirmenybes.^[2]

Nepaisant to, jau kitame sezone „Evertonas“ užėmė vos 18 vietą (tarp 22 komandų), o 1929–30 m. liko paskutiniai ir iškrito į žemesnįjį divizioną. Praleidę jame vieną sezoną, 1931–32 m. „Evertonas“ ne tik grįžo į stipriausiąją lygą, bet ir tapo jos nugalėtojais. 1933 m. klubas antrą kartą laimėjo FA taurę, o 1938–39 m. – penktąjį čempionų titulą.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui futbolo pirmenybių rengimas vėl nutrūko, o jas atnaujinus 1946 m. „Evertonas“ jau nebepretendavo į nugalėtojus. 1950–51 m. komanda antrą kartą iškrito žemesnę lygą. Čia klubas praleido 3 sezonus ir į aukščiausiąją lygą grįžo užėmę antrojoje lygoje 2 vietą ir žaidžia joje iki šiol.

Antrasis sėkmingas klubui laikotarpis prasidėjo 1961 m. treneriu tapus Harry Catterickui. Jau antrajame jo sezone 1962–63 m. komanda tapo čempionais, o 1966 m. laimėjo FA taurę. 1968 m. „Evertonas“ vėl pasiekė finalą, tačiau jame nusileido „West Bromwich Albion“ klubui. 1969–70 m. vėl buvo laimėtos šalies pirmenybės. Vėlesni sezonai nebebuvo tokie sėkmingi, komanda 3 sezonus iš eilės baigė turnyro lentelės antrojoje pusėje ir Harry Catterickas turėjo palikti postą. Kiek sėkmingesni buvo 1974–75 m., kai buvo užimta 4 vieta, ir 1977–78 m. (3 vieta).

1981 m. treneriu tapus Howardui Kendalllui, prasidėjo „Evertono“ pakilimas: 1984 m. laimėta FA taurė, 1984–85 m. ir 1986–87 m. – šalies pirmenybės (1985–86 m. užimta 2 vieta, į priekį praleidus tik „Liverpool FC“), o 1985 m. – UEFA Taurių laimėtojų taurė, finale įveikus Vienos „Rapid“ 3–1. Pusfinalio rungtynės, kuriose „Evertonas“ taip pat 3–1 (0–1 po 1 kėlinio) įveikė „Bayern“ komandą, dažnai vadinamos gražiausiomis „Goodison Park“ stadione vykusiomis varžybomis.

1985 m. „Evertonas“ buvo arti trečiojo titulą per vieną sezoną, tačiau FA taurės finale nusileido „Manchester United“.

Tais pačiais metais Briuselio „Heysel“ stadione įvykusi tragedija, kurios metu per UEFA čempionų taurės finalo varžybas „Liverpool“ klubo sirgalių sukeltus neramumus griuvo dalis stadiono konstrukcijų ir žuvo 39 žmonės, Anglijos klubams 5 metus buvo uždrausta dalyvauti Europos futbolo klubų turnyruose. Netekę galimybės žaisti tarptautinėje arenoje, komandą paliko dalis pagrindinių futbolininkų ir treneris Howardas Kendallas. 1989 m. „Evertonas“ dar pasiekė FA taurės finalą, tačiau jame po pratęsimo nusileido „Liverpool FC“ 3–2.

1992 m., įkūrus Premier League, „Evertonas“ buvo vienas jos steigėjų, tačiau komandai nesisekė rasti tinkamą strategą. 1990 m. į klubą grįžo Kendallas, tačiau ankstesnės sėkmės jam pasiekti nebepavyko. Vėliau jį pakeitė Mike Walkeris, šį – buvęs komandos žaidėjas Joe Royle, kuriam 1994–95 m. pavyko laimėti FA taurę. Šis titulas leido klubui po 10 metų pertraukos vėl rungtyniauti Europos futbolo turnyre, o 1995–96 m. pavyko užimti 6 vieta Premier League.

Vis dėlto sekantį sezoną „Evertonas“ baigė vos 15 vietoje ir Joe Royle paliko trenerio postą. Jį nesėkmingai mėgino pakeisti Dave Watsonas, o 1997 m. Howardas Kendallas trečią kartą tapo treneriu. Rezultatas buvo dar prastesnis – tik 17 vieta ir naujo trenerio Walterio Smitho, anksčiau vadovavusio „Rangers FC“, paskyrimas. Jam vadovaujant „Evertonas“ 3 sesonus baigė turnyro lentelės apačioje, tačiau 2002 m. kovą, iškilus grėsmei iškristi iš Premier League, Smithas buvo atleistas, į jo vietą paskiriant Deividą Mojesą. Komanda sezoną baigė 15 vietoje, o sekančiais metais pakilo iki 7 pozicijos – aukščiausios nuo 1996 m. 2004–05 m. „Evertonas“ užėmė 4 vietą ir gavo teisę rungtyniausti UEFA Čempionų lygos turnyre, tačiau nepateko į pagrindines varžybas, o netrukus iškrito ir iš UEFA taurės turnyro. 2007–09 m. komanda vėl rungtyniavo Europos turnyruose, o 2009 m. pasiekė FA taurės finalą, kuriame 1–2 nusileido „Chelsea FC“.

Deividas Mojesas treniravo „Evertoną“ iki 2013 m., kuomet pasibaigus sutarčiai persikėlė į „Manchester United“, o jo vietą užėmė ispanas Robertas Martinezas.^[3]

2014 m. vasario 1 d. namuose „Evertonas“ 2–1 įveikė „Aston Villa“. Tai buvo 300–oji klubo pergalė Premier League.^[4] Galutinėje rikiuotėje komanda užėmė 5 vietą ir garantavo vietą Europos lygos varžybose. Buvo surinkti 72 taškai – pirmą kartą nuo 1987–88 m. (tik tuomet už pergalę buvo skiriami 2 taškai).

2014 − 2015 m. sezone komanda dalyvavo Europos lygos varžybose, kur H grupėje užėmė 1 vietą (aplenkė Vfl Volfsburg, FC Kraasnodar ir Lille OSC), eliminavo BSC Young Boys, tačiau 1/16 etape pralaimėjo FC Dynamo Kyiv. Romelu Lukaku su 8 pelnytais įvarčiais kartu su brazilu Allan buvo rezultatyviausi turnyro žaidėjai.

Komanda taip pat pasiekė Anglijos lygos taurės ir FA taurės pusfinalius, kuriuose pralaimėjo atitinkamai Manchester City FC ir Manchester United FC. Čempionate Evertonas liko tik 11−as, o dėl neišpildytų lūkesčių treneris R. Martinezas buvo atleistas iškart po pralaimėjimo FA taurėje.

Sezono pabaigoje klubo valdymą perėmė verslininkas Farhad Moshiri, kuris pažadėjo dideles investicijas į komandą bei naujojo stadiono statybas. Evertono treneriu tapo olandas Ronald Koeman, iki tol treniravęs Southampton FC, o komandai pavyko dar sezonui išsaugoti rezultatyviausią savo raidėją Romelu Lukaku, nors ir pats futbolininkas neslėpė noro rungtyniauti stipresnėje komandoje.

2015 − 2016 m. Evertonas finišavo 7 vietoje ir vėl iškovojo teisę rungtyniauti Europos lygos varžybose, o Lukaku su 25 įvarčiais rezultatyvumu lygoje nusileido tik Harry Kane.

Prieš 2016 − 2017 m. sezoną komanda tapo viena aktyviausių rinkos dalyvių, leidžianti didžiules sumas nauiems žaidėjams įsigyti. Buvo kelis kartus pagerinti transferų rekordai, o komandą papildė tokie futbolininkai kaip Jordan Pickford (30 mln. svarų sterlingų), Davy Klaassen (23,6 mln.), Michael Keane (30 mln.) ir Gylfi Sigurðsson (45 mln.). Tuo pačiu į Manchester United FC už 75 mln. buvo parduotas Romelu Lukaku, o kaip sandėrio dalis į Evertoną grįžo Wayne Rooney. Nepaisant didelių investicijų, sezono pradžia komandai susiklostė tragiškai ir po 9 turų ekipa atsidūrė iškritimo iš lygos zonoje. Spalio 23 d. buvo atleistas treneris Roland Koeman, tačiau laikinąjam treneriui David Unsworth pasiekti geresnių rezultatų nepavyko, o komanda Europos taurės varžybose jau po 4 turų buvo prarado galimybę patekti į kitą etapą. Klubo vadovams niekip nepavyko rasti naujo trenerio, kol galiausiai lapkričio 29 d. į pareigas buvo paskirtas buvęs šalies rinktinės strategas Sam Allardyce. Sezoną komanda baigė 8 vietoje ir nepateko į Europos turnyrus. Po sezono Sam Allardyce buvo atleistas, o į jo vietą nusamdytas Marco Silva.

Stadionas |

Pagrindinis straipsnis – Goodison Park.

Pradžioje „Evertonas“ rungtyniavo pietrytinėje Stanley parko pusėje, čia įvyko pirmosios klubo varžybos 1879 m. 1882 m. J. Cruittas išnuomojo klubui žemės sklypą Priory Road, kuriame šie rungtyniavo iki 1884 m. ir buvo priversti išsikraustyti kada šeimininkui pabodo didelės žmonių minios, besirenkančios stebėti varžybų.^[5] Klubas persikėlė į netoliese naujai pastatytą Anfield stadioną Anfield Road, kuriame tilpo 8000 žiūrovų. 1892 m. kilo nesutarimai tarp stadiono savininko Johno Orello ir „Evertono“ vadovo Džono Holdingo. Orellui siekiant susigrąžinti Anfield Road žemę, Holdingas pasiūlė įkurti kompaniją „Everton F.C. and Athletic Grounds Ltd, kuri ją nupirktų, tačiau tam pasipriešino kiti komiteto nariai, apkaltinę Holdingą siekimu pasipelnyti iš klubo. Kovo mėnesio klubo susirinkime Holdingo pasiūlymas buvo atmestas ir šis neteko posto. „Evertonas“ už 8 tūkstančius svarų sterlingų įsigijo sklypą Goodison parke, kur netrukus buvo pradėtas statyti stadionas (tarp Anfield ir Goodison Park stadionų yra vos 970 metrų^[6]). Naujojoje arenoje klubas rungtyniauja iki šiol, o Anfield stadionas tapo Holdingo naujai įkurtos komandos „Liverpool FC“ namais. Nuo tada šių dviejų komandų tarpusavio susitikimai, vėliau pavadinti Mersisaido derbiu, yra vieni svarbiausių Anglijos futbole.

1996 m. buvo pradėti svarstyti planai „Evertono“ klubui pastatyti naują stadioną, talpinantį 60000 žiūrovų. 2000 m. pasiūlytas variantas su 55000 vietų, tačiau klubas nebuvo pajėgus padengti pusę reikalingos sumos ir 2003 m. miestas šį pasiūlymą atmetė.^[7] Po metų svarstyta idėja Stanley parke pastatyti vieną didelį stadioną, kuriame galėtų rungtyniauti abi Liverpulio komandos, tačiau „Evertonui“ neturint galimybių padengti pusę statybos išlaidų, planai taip pat liko neįgyvendinti,^[8] o „Liverpool FC“ paskelbė apie planus statyti naują savo stadioną.^[9]

2006 m. klubas ėmė svarstyti naujus planus statyti stadioną Kirkbyje ir dėl šio varianto atliko gerbėjų apklausą. 59% apklaustųjų pasiūlymą palikti Goodison Park atmetė.

2017 m. sausį naujasis komandos savininkas Farhad Moshiri pristatė naujojo stadiono planus, pagal kuriuos jis turėtų iškilti Bramley − Moore dokuose iki 2022 m.

Rezervinė klubo komanda rungtyniauja Halton Stadium arenoje Vidnyje.

Pavadinimų kaita

• 
  1878 m. – Saint Domingo FC
  


• 
  1879 m. – Everton FC
  

Pasiekimai |

Anglijos varžybose laimėti trofėjai (2019-05-16 duomenys)
Varžybos	Pasiekimas	Kartai	Metai
Čempionatas	I vieta	9	1891, 1915, 1928, 1932, 1939, 1963, 1970, 1985, 1987
	II vieta	7	1890, 1892, 1902, 1905, 1909, 1912, 1986
	III vieta	7	1893, 1896, 1904, 1907, 1964, 1969, 1978
Taurė	Nugalėtojas	5	1906, 1933, 1966, 1984, 1995
	Finalininkas	8	1893, 1897, 1907, 1968, 1985, 1986, 1989, 2009
Lygos taurė	Nugalėtojas	0
	Finalininkas	2	1977, 1984
Supertaurė	Nugalėtojas	9	1928, 1932, 1963, 1970, 1984, 1985, 1986, 1987, 1995
	Finalininkas	2	1933, 1966

• Anglijos II diviziono (dab. Futbolo lygos čempionatas) čempionas (1931 m.)

Sezonai |

UEFA varžybos |

Dabartinė sudėtis |

Pagrindinė komanda |

atnaujinta: 2019 m. rugpjūčio 14 d.

Nr. Pozicija Žaidėjas 1 V Jordan Pickford 2 G Mason Holgate 3 G Leighton Baines (2-asis kapitonas) 5 G Michael Keane 7 P Richarlison 8 S Fabian Delph 9 P Dominic Calvert-Lewin 10 S Gylfi Sigurðsson (3-asis kapitonas) 11 P Theo Walcott 12 G Lucas Digne 13 G Yerry Mina 14 P Cenk Tosun 17 P Alex Iwobi 18 S Morgan Schneiderlin

Nr. Pozicija Žaidėjas 19 G Djibril Sidibé (skol. iš Monaco) 20 P Bernard 21 S André Gomes 22 V Maarten Stekelenburg 23 G Séamus Coleman (kapitonas) 25 S Jean-Philippe Gbamin 26 S Tom Davies 27 P Moise Kean 28 S Kevin Mirallas 29 P Oumar Niasse 30 G Cuco Martina 31 P Yannick Bolasie 49 V Jonas Lössl

Išnuomoti žaidėjai |

Nr. Pozicija Žaidėjas — V João Virgínia (Reading iki 2020 m. birželio mėn.) — G Luke Garbutt (Ipswich Town iki 2020 m. birželio mėn.) — G Jonjoe Kenny (Schalke iki 2020 m. birželio mėn.) — G Matthew Pennington (Hull City iki 2020 m. birželio mėn.) — S Muhamed Bešić (Sheffield United iki 2020 m. birželio mėn.) — S Josh Bowler (Hull City iki 2020 m. birželio mėn.)

Nr. Pozicija Žaidėjas — S Kieran Dowell (Derby County iki 2020 m. birželio mėn.) — P Korede Adedoyin (Hamilton Academical iki June 2020 m. birželio mėn.) — P Nathan Broadhead (Burton Albion iki 2020 m. birželio mėn.) — P Sandro Ramírez (Real Valladolid iki 2020 m. birželio mėn.) — P Shani Tarashaj (FC Emmen iki 2021 m. birželio mėn.)

Geriausi sezono žaidėjai |

Metai Žaidėjas 2005–06 Mikel Arteta 2006–07 Mikel Arteta 2007–08 Joleon Lescott 2008–09 Phil Jagielka 2009–10 Steven Pienaar 2010–11 Leighton Baines 2011–12 John Heitinga 2012–13 Leighton Baines 2013–14 Séamus Coleman 2014–15 Phil Jagielka 2015–16 Gareth Barry 2016–17 Romelu Lukaku 2017-18 Jordan Pickford 2018-19 Lucas Digne

Šaltiniai |

Nuorodos |

Vikiteka

ž • a • r Anglijos futbolo čempionatas – Premier League (2019–2020 m.) Arsenal · Aston Villa · Bournemouth · Brighton & Hove · Burnley · Chelsea · Crystal Palace · Everton · Leicester City · Liverpool · Manchester City · Manchester United · Newcastle United · Norwich · Southampton · Sheffield United · Tottenham Hotspur · Watford · West Ham United · Wolverhampton Wanderers

ž • a • r Anglijos futbolo sezonai 1871–1872 · 1872–1873 · 1873–1874 · 1874–1875 · 1875–1876 · 1876–1877 · 1877–1878 · 1878–1879 · 1879–1880 · 1880–1881 · 1881–1882 · 1882–1883 · 1883–1884 · 1884–1885 · 1885–1886 · 1886–1887 · 1887–1888 · 1888–1889 · 1889–1890 · 1890–1891 · 1891–1892 · 1892–1893 · 1893–1894 · 1894–1895 · 1895–1896 · 1896–1897 · 1897–1898 · 1898–1899 · 1899–1900 · 1900–1901 · 1901–1902 · 1902–1903 · 1903–1904 · 1904–1905 · 1905–1906 · 1906–1907 · 1907–1908 · 1908–1909 · 1909–1910 · 1910–1911 · 1911–1912 · 1912–1913 · 1913–1914 · 1914–1915 · 1915–1916 · 1916–1917 · 1917–1918 · 1918–1919 · 1919–1920 · 1920–1921 · 1921–1922 · 1922–1923 · 1923–1924 · 1924–1925 · 1925–1926 · 1926–1927 · 1927–1928 · 1928–1929 · 1929–1930 · 1930–1931 · 1931–1932 · 1932–1933 · 1933–1934 · 1934–1935 · 1935–1936 · 1936–1937 · 1937–1938 · 1938–1939 · 1939–1940 · 1940–1941 · 1941–1942 · 1942–1943 · 1943–1944 · 1944–1945 · 1945–1946 · 1946–1947 · 1947–1948 · 1948–1949 · 1949–1950 · 1950–1951 · 1951–1952 · 1952–1953 · 1953–1954 · 1954–1955 · 1955–1956 · 1956–1957 · 1957–1958 · 1958–1959 · 1959–1960 · 1960–1961 · 1961–1962 · 1962–1963 · 1963–1964 · 1964–1965 · 1965–1966 · 1966–1967 · 1967–1968 · 1968–1969 · 1969–1970 · 1970–1971 · 1971–1972 · 1972–1973 · 1973–1974 · 1974–1975 · 1975–1976 · 1976–1977 · 1977–1978 · 1978–1979 · 1979–1980 · 1980–1981 · 1981–1982 · 1982–1983 · 1983–1984 · 1984–1985 · 1985–1986 · 1986–1987 · 1987–1988 · 1988–1989 · 1989–1990 · 1990–1991 · 1991–1992 · 1992–1993 · 1993–1994 · 1994–1995 · 1995–1996 · 1996–1997 · 1997–1998 · 1998–1999 · 1999–2000 · 2000–2001 · 2001–2002 · 2002–2003 · 2003–2004 · 2004–2005 · 2005–2006 · 2006–2007 · 2007–2008 · 2008–2009 · 2009–2010 · 2010–2011 · 2011–2012 · 2012–2013 · 2013–2014 · 2014–2015 · 2015–2016 · 2016–2017 · 2017–2018 · 2018–2019 · 2019–2020 ·